Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
įvertinti technologinį valstybės potencialą, apsibrėžti prioritetines inovacijų kryptis ir bent tas lėšas, kurias Lietuva pajėgi skirti naujoms technologijoms vystyti, investuoti į tai, kas potencialiai gali duoti naudą. Tačiau tam reikalinga kompetencija pagrįstas valstybės valdymas ir tam tinkami žmonės. 4 pav. S kreivės pradžios ar dar ankstesnių technologijų kūrėjai nesukurs gaminių, kurie bus konkurentiški, artėjant į S kreivės viršutinę dalį. Tačiau valstybės politika turi būti visose srityse (mokslo, švietimo, ekonomikoje) orientuota į tai, kad sudarytų tam prioritetines sąlygas. Dabartinė Lietuvos mokslo, švietimo, pramonės finansavimo sistema akivaizdžiai orientuota į S kreivės pradžios žmonių ir technologijų finansavimą. Tai nėra investicijos į ateitį, bet ateities pravalgymas.
VI. Ivados
Kaip paminėta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo išnagrinėti informacinių inovacijų įdiegimo aspektus, problemas, aptarti būdus ir nušviesti bendras vystymosi tendencijas ioje srityje.
Atliekant visų pirma Europos Sąjungos šiuo klausimu paruoštų dokumentų analizę išryškėjo keletas esminių šių dokumentų trūkumų:
1) Pats didžiausias ir pagrindinis - labai daug nekonkrečios informacijos, medžiagos, neturinčios aiškaus tikslo, o tik abstraktūs samprotavimai šia kryptimi. Atsižvelgiant į tai, kad didelis biurokratinis aparatas ir dokumentų gausa yra viena iš skaudžiausių greito inovacijų įdiegimo problemų (tą pripažįsta ir patys Europos komisijos nariai), nematyti konkrečių pastangų stengiantis tai išspręsti.
2) Šis trūkumas siejasi su pirmuoju - tai daug iš esmės tą patį dalyką nagrinėjančių, tačiau skirtinguose lygiuose institucijų ir silpnas jų tarpusavio darbo koordinavimas.
3) Nors ir remiamasi nuorodomis į kitus dokumentus, tačiau nuorodų sistema per daug sudėtinga, ko pasekmėje pasimeta pagrindinė dokumento esmė ir tikslas, kuris siekiamas jį išleidžiant, nėra įvykdomas.
Žinoma, šio darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analizės, tačiau tiesiog norisi pareikšti savo nuomonę.
Informacinių inovacijų įdiegimo aspektai, būdai, problemos šiame darbe atskleisti gana plačiai ir panagrinėti įvairiais lygiais. Pažymėtina, kad kuo žemesniu lygiu atliekama inovacijų analizė - tuo ši analizė tampa konkretesnė, daugiau siejasi su praktika. Malonu pažymėti, kad tokie tyrimai atliekami ir Lietuvos autorių. Nors kol kas tai tik pirmieji žingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis teorijomis, bendravalstybinio masto analizės, atliekama vyriausybės politikos kritika (gana konstruktyvi) ir atsižvelgus į ją manau duotų labai apčiuopiamų ir naudingų rezultatų. Ypač tai svarbu šio darbo objekto - informacinių inovacijų srityje, kurios, kaip jau buvo minėta aukščiau darbe, šiuo metu praeina savo didžiausio intensyvumo etapą ir yra labiausiai patrauklios investavimui. Neturint šiuo klausimu aiškios valstybinės politikos (tai, deja dabar ir yra, ką galiu konstatuoti ir iš savo praktinio darbo šioje srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva neišnaudos labai aiškių ir patrauklių galimybių gerinant bendrą gyvenimo lygį respublikoje.
VII. Literatūros sąrašas
1. Europe council. Green paper on innovation, 1995
2. V.Snitka Pažangių technologijų inovacinis procesas ir komercializacija, Inovacijų apžvalga Nr. 5-6, 1997 balandis-rugsėjis
3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe, 1996
4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business School Press, 1993
5. George Metakides, Esprit Direktoriaus pranešimas, III GD (Pramonė), Europos komisija, 1994
VIII. Priedai
ńźą÷ąņü šåōåšąņ
ļåšāą’ ... 4 5 6 7
