Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
įvairiausiuose rinkos segmentuose. Poreikiai mikrosistemų technologijų produktams gali būti suskirstyti į tris sritis -vyriausybės, gynybos ir rinkos komercinius poreikius. Valstybiniai poreikiai (gynyba, medicina, gamtosauga). Šiuo atveju vyriausybė užsako ir perka produktus iš juos kuriančių firmų. Naujiems produktams kurti ir inovacijoms stimuliuoti svarbu yra ir reguliuojanti vyriausybės funkcija. Derinantis prie Europos standartų gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos ir t. t. srityse bei priimant atitinkamus įstatymus, augs ir rinkos segmentai, reikalaujantys naujų mikrosistemų technologijų produktų, pvz. darbo vietos oro kokybės analizatorių ir t. t. Vyriausybė turėtų stimuliuoti vietinių firmų inovacinę veiklą šiose srityse, siekdama užtikrinti vietinės pramonės ir užimtumo augimą vietoje importo, kuris tik didina Lietuvos kapitalo išvežimą į užsienį ir skatina nedarbą. Bendra mikrosistemų technologijų produktų rinkos augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav.
2 pav. Mikrosistemų technologijų produktų rinkos augimo tendencija
Kyla natūralus klausimas: kodėl procesas nuo technologinio pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgas? Viena priežastis - firmų konservatyvumas ir nenoras keisti veikiantį technologinį procesą bei su tuo susijusi rizika. Rizikos baimė priklauso nuo firmos kuriamos strategijos, nuo to, kaip ji susipažinusi su nauja technologija bei rinkos poreikiais. Firmos kuriama strategija turi įtakos inovaciniam procesui. Firmos strategija gali būti orientuota į poziciją rinkoje arba į turimus resursus. Firmos, orientuotos į poziciją rinkoje, riziką mato kaip santykį tarp firmos technologinių galimybių ir galimybių įsigyti pranašumą rinkos segmente, kuriame jau vyksta konkurencija. Be abejo, daug ką lemia žmogiškas veiksnys, todėl yra firmų pionierių, greitų pasekėjų, priešininkų ir tokių, kurios "kartu su visais". Tam, kad įvertintų galimą inovacinę riziką, firmos naudoja technologija/rinka matricą. Maža rizika reiškia, kad firma inovacinį produktą gali realizuoti tik praplėsdama savo tradicines technologijų galimybes ir užimdama žinomos rinkos segmentą. Naujas produktas ir naujos rinkos reiškia didesnę riziką, tačiau sykiu ir didesnį pelną sėkmės atveju.
Iš atliktos analizės darosi aišku, kad ir firmos, ir valstybės politika technologiniams pokyčiams finansuoti turėtų remtis orientacija į minimalią investicijos riziką. Tačiau, savo ruožtu, bendra pasaulinių technologijų keitimosi tendencija rodo, kad artėjame prie naujų radikalių inovacijų. Tai reiškia, kad pasaulyje vyksta technologiniai pasikeitimai, kurie ateityje atneš naujų radikalių inovacijų verslo prasme. Būtent, rinkoje ims dominuoti nauji informacinių technologijų produktai, multimedia komunikacijos, mokymo poreikis ir reikšmė bei su juo susijęs verslas. Matyt, sėkmingiausios inovacijos bus tos, kurios bus pajėgios sumažinti produktų kainą bei užtikrinti išskirtinę kokybę. Tokiu būdu daugelis esamų produktų bus pakeisti, ir informacinės technologijos, matyt, bus viena iš tokių visa apimančių inovacijų. Nemažai technologijų raidos analitikų esamų ir būsimų naujų technologijų potencialą, remdamiesi istorine analize, vaizduoja S kreive:
3 pav. Mikrosistemų technologijų raidos kreivė (čia MST - mikrosistemų technologijos).
Palyginź 2 pav. pavaizduotas mikrosistemų technologijų dabartinę augimo kreivę su kreive 3 pav. drąsiai galime teigti, kad mikrosistemų technologijos, o kartu su jomis ir visa informacinių technologijų grupė (buvo nagrinėjama tik siaura informacinių technologijų dalis - mikrosistemų technologijos - kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji dėsniai ir tendencijos galioja ir visai informacinių technologijų grupei) šiuo metu praeina tik vidurinį etapą. Vadinasi, ši sritis yra labai patraukli investuotojams.
Kompetencija pagrįsto strateginio planavimo esmė yra teisingai nustatyti, kuriame taške esame šiuo momentu. Todėl, jei firma ar vyriausybė finansuoja technologiją, kuri yra šios 4 pav. pavaizduotoje S kreivės pirmojoje dalyje, tai tikėtis greito sėkmingo investicijų grįžimo, realizuojant produktą rinkoje, vargu ar galima. Tai strateginė investicija, kuri sėkmingiausia yra kreivės kilimo pradžioje. Tačiau investuoti į technologiją, kuri yra S kreivės viršuje, reiškia investuoti, kada rinkoje jau įsitvirtinę konkurentai. Investicijos į technologijas, kurių S kreivė seniai pasiekė viršutinę ribą, yra investicijos į praeitį su garantija, kad investicijos negrįš. Tai dabar ir daro daugelis buvusių didžiųjų gamyklų, bandydamos plėsti senas technologijas, valstybei sėkmingai dalinant jiems lėšas. Rezultatai valstybės mastu bus aiškūs po kelerių metų, nors daug kas aišku jau dabar.
Pavyzdys iš pramonės istorijos: pasirodžius tranzistorių technologijai, kai kurie vakuuminių lempų gamintojai investavo pinigus į vakuuminių lempų tobulinimą, nesuvokdami artėjančios naujos eros ir sąlyginai greitai bankrutavo. Tie, kas investavo į puslaidininkių technologiją, užėmė rinkos lyderių pozicijas. Šiandien technologiniai pokyčiai yra dar spartesni. Ir nežiūrint sėkmingo vakuuminių kineskopų ir su jais susijusio verslo, vargu ar būtų tikslinga firmos strategiją grįsti vakuumine technologija. Greičiausiai jas pakeis šaltų katodų matricų arba skystų kristalų ekranai. Taigi Lietuvos kineskopų bei atlenkimo sistemų gamintojai, matyt, gyvena savo saulėlydį.
Iš S kreivės analizės matyti kad šiandien investavimas į informacines technologijas yra labai daug žadantis. Trumpiau sakant, svarbu ne bendras ekonomikos ir inovacijos ryšys, bet firmos perspektyva, ko firmos galėtų tikėtis iš valstybės, esant greitiems technologiniams pokyčiams. Firmos sėkmę inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strateginė orientacija. Firmos turi planuoti sėkmingas inovacijas. Antra - konkurencija yra varomoji inovacijų jėga, ir firma turi pati kurti kitų inovacijų galimybę. Ir technologinė pažanga, ir lyderio vaidmuo sukuriami tinkamos firmos vadybos, bet ne Vyriausybės politikos dėka. Žinoma, firmos turi naudotis Vyriausybės teikiamomis galimybėmis, bet jos taip pat turi nuolat siekti savo produktams ar technologijoms naujų galimybių rinkoje. Savo ruožtu naujoms technologijoms vystantis spartės ir konkurencija tarp inovacinių produktų. Kuri technologija jos viduje bus sėkmingiausia, dar kol kas sunku pasakyti.
Apibendrinant technologinių pokyčių ir inovacijų problemą, reikia pasakyti, kad ir valstybė turi turėti savo technologinę - inovacinę strategiją, nes tai yra valstybės, kaip ir firmos, išgyvenimo rinkos sąlygomis arba bankroto problema. Kokį inovacinį savo, kaip valstybės, produktą Lietuva ruošiasi pateikti negailestingos globalinės konkurencijos sąlygomis tarptautinei XXI amžiaus rinkai? Ir ar gali valstybė, kaip ir firma, sėkmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai nesuvokia firmos strateginių tikslų. Valstybė, kaip ir firma, negali būti konkurentiška visose srityse. Laikas būtų kvalifikuotai
ńźą÷ąņü šåōåšąņ
ļåšāą’ ... 3 4 5 6 7
