Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
įmonėms galimybę pasinaudoti rizikos kapitalu bei kitomis finansavimo formomis.
Kaip ESPRIT gauna informaciją apie pramonės poreikius?
Kadangi ESPRIT pagrindinį dėmesį skiria pramonės reikalavimams, darbo programos sritys ir užduotys privalo būti paremtos nuolatiniu dialogu bei santykių palaikymu su informacinių technologijų naudotojais ir tiekėjais. Tai daroma įvairiais būdais, pasitelkiant:
a) patariamąsias pramonės kolegijas (Industrial Advisory Panels), kurios teikia rekomendacijas iš IT naudotojų pozicijų;
b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos;
c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia atsiliepimus;
d) pramoninius bandomuosius pritaikymus;
e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo naudotojo priemones (toki¹ kaip FUSE);
f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikym¹;
g) kvietimus teikti pasiūlymus, remiantis pramonės poreikiais;
h) šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, įtraukimą į programą, 5-10-ies metų trukmės scenarijų, kuriame būtų numatytas tam tikrų pramonės sektorių poreikis informacijos bei ryšių technologijoms. [5]
V. Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos aktualijos.
I pirmo žvilgsnio atrodo kad sukūrus inovaciją jos įdiegimas yra smulkmena. Tačiau tai daug ilgesnis kelias, negu daugelis mano. Efektyvi strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris leidžia sumažinti rizikos kainą, bendras išlaidas ir "laiką nuo technologijos iki rinkos" bet kuriai naujai technologijai. Kalbant apie strateginę technologijų vadybą, tokie įrankiai, kaip inovacijų teorija, technologinės kreivės, technologijų pakeičiamumas, rinkos ir technologijų matricos turi būti naudojamos analizuojant situaciją, tačiau pas mus tai nauji ir mažai girdėti dalykai. Vienas iš pradinių etapų tam, kad suprastume komercinį inovacinį procesą, yra skirtumo tarp technologinės inovacijos ir komercinės inovacijos suvokimas. Technologinė inovacija gali būti apibrėžta kaip technologinis pakeitimas t. y. inovacija technologiniu požiūriu yra technologinis pakeitimas verslo požiūriu. Inovacija verslo požiūriu yra naujas gaminys, procesas ar paslauga, kuri įgauna komercinę vertę ir sukuria pajamas. Toliau kalbėsime apie inovaciją iš verslo pozicijų, akcentuodami procesą, susietą su potencialiai stambiomis inovacijomis.
1 pav. Mikrosistemų technologijų inovacinio proceso modelis.
Tokios inovacijos gali būti naujos visa apimančios technologijos, kurios iš esmės pakeičia esamus rinkoje produktus arba sukuria naujus žymius rinkos segmentus ir tuo skiriasi nuo inovacijų, tolygiai gerinančių rinkoje esančius produktus.Tokios stambios inovacijos paprastai yra valstybinės ekonomikos vystymo strategijos dalis.
Kaip pavyzdys pateikiamas ir analizuojamas naujų, potencialiai stambių inovacijų, tokių kaip mikrosistemų technologijos, inovacijos proceso modelis. Mikrosistemų technologijos - viena iš informacinių inovacijų sričių. Tam, kad geriau būtų suprantamas perėjimas nuo technologinių pakeitimų prie komercinės inovacijos, pasinaudosime inovacinio proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2]
Modelis pateikia keturių pagrindinių inovacinį procesą lemiančių veiksnių vaizdą:
1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas. Jis parodo esamą specialios technologijos padėtį ir egzistuojantį gamybinį procesą, kuris gali būti panaudotas inovacijai realizuoti. Dažniausiai inovacijos "įšokuoja" į rinką, naudodamosis esama bazine technologija. Mikrosistemų technologijų atveju tai žymia dalimi gali būti integrinių schemų technologijos. Tai sumažina technologinę naujo produkto gamybos kainą bei riziką.
2) Socialinis arba rinkos poreikis inovacijoms parodytas apačioje. Rinkos poreikis gali būti- valstybės interesai gamybai, valstybei priklausančių sferų reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina), taip pat komercinis rinkos poreikis arba neužpildyta rinkos niša.
3) Firmos vidinė struktūra, iš vienos pusės, priešinasi inovacijai, bet, iš kitos pusės, siekdama strateginių tikslų, jų ieško. Ir tai gali būti vienas iš svarbiausių inovacinio proceso sėkmę lemiančių veiksnių.
Dėl gana sudėtingos ir chaotiškos firmos inovacinės struktūros analizuoti inovacinį procesą firmoje yra gana sudėtinga. Ir kuo inovacija yra radikalesnė bei turi didesnę komercinę vertę, tuo inovacinis procesas sulaukia didesnio pasipriešinimo ir ilgiau trunka.
Tačiau yra du dominuojantys tokių naujų ir radikalių technologijų, kaip mikrosistemų technologijos, veiksniai, kurie suderinti duoda didžiulį efektą inovacijos procesui. Tai išorinis - efektyvios vyriausybinės politikos poveikis ir vidinis - firmos komercializuojamo produkto pobūdis, kuris gali būti "superproduktas- rinkos lyderis", ir kurio rinka jau pageidauja. Šie du veiksniai gali labai smarkiai sumažinti firmos inovacinio proceso riziką. Aktyvi vyriausybės politika - finansiškai remti atrinktus projektus - smarkiai sumažina firmos riziką ir stimuliuoja inovacinių produktų diegimą. "Superproduktas-lyderis" dažniausiai nugali vidines firmos kliūtis inovacijai ir komercializuojamas. Tačiau, savo ruožtu, netinkamai atliekama vyriausybės finansuojamų produktų ekspertizė atneša nuostolius valstybei, nesukurdama produkto ir bazės tolimesniam ekonomikos augimui. Vyriausybės finansuojami taikomieji tyrimai turi būti atrinkti taip, kad tyrimų rezultatais galėtų pasinaudoti platūs visuomenės sluoksniai ir stimuliuotų inovacijų augimą.
"Produkto lyderio" pavyzdys gali būti pagreičio jutiklis, kuris labai greitai buvo įdiegtas automobilių pramonėje apsaugoti vairuotoją smūgio metu, išpučiant prieš jį pagalvę. Iš esmės tai stimuliavo automobilių gamybos technologijos šuolį.
Radikalių produktų inovacinis procesas tęsiasi ilgai: nailono pluoštui įdiegti reikėjo 11 metų, kserografijai- 13 metų, bevieliui telefonui- 8 metų.
Inovatorius pačioje inovacinio proceso pradžioje turi gerai suvokti ir nustatyti ne tik technines galimybes, bet ir potencialų poreikį. Vykstant inovaciniam procesui, ir idėjai virstant prototipu, techniniai projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, tačiau sėkmingas inovatorius visada seka rinkos poreikius. Rinkos jėgos daro stiprią įtaką, ypač kai inovacinis procesas pasiekia komercializacijos ir inovacijos fazę. Tai fazės, kada firmos atlieka produkto rinkos bandymus ir derina produktą rinkos poreikiams. Šiame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir marketingo pusių firmoje yra kritinis. Daug gerų idėjų miršta šiame etape.
Kita jėga, kuri įtakoja inovacinį procesą, yra rinkos poreikis. Rinkos poreikis sukuria jėgas, kurios savo poreikiu traukdamos į rinką naujus produktus, skatina jų kūrimą. Rinkos poreikio įtaka inovaciniam (verslo prasme) procesui dažnai yra lemiama ir svarbesnė už naujo produkto technologinį potencialą. Inovatorius turi nustatyti kuriamo produkto poreikį pačiuose
ńźą÷ąņü šåōåšąņ
ļåšāą’ ... 2 3 4 5 6 7
