Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra galingi tarptautinio Europos Sąjungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai plačios galimybės dalyvauti bendruose projektuose su partneriais iš kitų valstybių, keitimasis patirtimi, mokslininkų ir inžinierių mobilumo didinimas, suaugusiųjų švietimas.
Konkretus ir lakoniškas inovacijų planas atliepia dabartinės Vakarų Europos inovacijų poreikius ir vienydamas nukreipia pastangas reikiama linkme.
Ir Žaliosios knygos, ir Pirmojo veiksmų plano bendras vardiklis yra inovacijos, kurios čia suvokiamos gana plačiai. Šiandieniu supratimu, aktualiu mokslo, technologijų ir ūkio plėtotei, inovacijos yra:
· sėkmingas naujovių kūrimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje;
· gaminių asortimento bei jų rinkų atnaujinimas ir praplėtimas;
· naujų gamybos, tiekimo ir platinimo metodų įtvirtinimas;
· vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas.
Inovacijų gamyboje ir paslaugų sferoje rezultatas - naujų produktų, paslaugų kūrimas, dinamiška pramonės plėtra, rinkos nišų užkariavimas ir naujų rinkų sukūrimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir išradybos rezultatų panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastangų. Todėl mūsų visuomenė, nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio progreso šalikelėje, turi kurti palankią aplinką naujam verslui. Čia dominuojantis koordinavimo ir skatinimo vaidmuo turėtų tekti valstybei, kurios pareiga - formuoti inovacinėms firmoms palankią įstatymų, ekonominę, finansinę ir informacinę bazę, trumpiau tariant, kurti ir įgyvendinti palankią valstybinę inovacijų politiką. Suvokimas, kad inovacijos yra valstybinio rūpesčio objektas, Lietuvoje tik dabar tampa kūnu. Valstybė turi suformuluoti aiškius tikslus ir būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti. Lietuvoje, kaip ir Europoje, parama inovacijoms ir inovaciniam verslui turėtų tapti visuomenės rūpesčiu. Pasaulinė pastarųjų dviejų dešimtmečių patirtis parodė, kad inovaciniuose procesuose didelį vaidmenį vaidina smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurios, nežiūrint kai kurių trūkumų, efektyviai stumia technologinį progresą, kuria ir įgyvendina daug perspektyvių idėjų. Statistika neginčijamai įrodo, jog vienokią ar kitokią paramą gaunančių naujų smulkiojo verslo įmonių mirtingumas nepalyginti mažesnis, o efektyvumas - didesnis nei panašių įmonių, įkurtų laukinės rinkos sąlygomis.
Globalinės inovacijos švietime, pramonėje ir paslaugų sferoje neįmanomos be didelių pokyčių žmonių mąstyme. Per daugelį metų tvirtai įsišaknijusių nuostatų neišmesi per vieną dieną. Todėl bene svarbiausia - apskritai mentaliteto kitimas. Nūdienos aplinka dažnai yra ne tik indiferentiška, bet net ir priešiška naujiems požiūriams. Sustabarėjęs požiūris stengiasi tvirtai užremti duris naujovių skersvėjams.
Šimtmečiais Europoje mokslas, kaip ir pats žinių kaupimas, buvo laikomas savaimine vertybe. Didžiųjų mokslininkų darbai paprastai neturėjo nė menkiausios merkantiliškumo intencijos (garsios išimtys - Archimedo išradimai). Universitetinio mokslo prestižas labai stiprus ir dabar.
Tačiau pasaulis pasikeitė. Mokslas XX-ajame amžiuje pasidarė labai brangus, tad aprėpti visas dabartines pažinimo sritis negali sau leisti net pačios turtingiausios šalys. Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie technologinių ūkio poreikių, rasdamas šiame bendradarbiavime reikiamus finansavimo šaltinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir aktualiems visuomenės poreikiams, tik dabar skinasi kelią Lietuvoje. Dar prieš porą metų žodžiai mokslo komercializavimas tūlam buvo tik nieko nesakanti frazė, o neretai sukeldavo netgi priešiškumą. Pageidavimas, kad mokslo darbai būtų kiek galima daugiau orientuoti į praktinį panaudojimą, dar ir dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo prestižo žeminimas.
Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti apčiuopiamą naudą visuomenei jau šiandien (kiek tai nekliudo jo pažintinei veiklai), valstybė ir mokslas sykiu palengvins šiandien labai aktualios problemos finansavimo sprendimą. Nes mokslo bendradarbiavimas su pramone - tai idėjos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys mokslui už intelektines pastangas. Ypač tai prieinama mokslams, kurie savo prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, techninėms disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes šalies mokslas greta pasaulinių tendencijų visų pirma turėtų atsižvelgti į savos šalies pramonės poreikius ir jos plėtros uždavinius.
Negana tik deklaruoti - taip, mes už inovacijas, mes už naujas technologijas, mes už inovacinio verslo skatinimą. Net sukūrus palankias inovacijoms sąlygas valstybės teisės, administravimo, švietimo sferose, Lietuvoje turi būti skatinama ir plečiama infrastruktūra, aptarnaujanti šį sudėtingą procesą. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai Lietuvoje veikia įstaigos, kurių pagrindinė veiklos užduotis - teikti visokeriopą paramą mokslo komercializavimui. Tai Lietuvos inovacijų centras, Kauno technologijos universiteto inovacijų diegimo centras, Mokslo ir technologijų parkas. Šiai infrastruktūrai iš dalies galima priskirti ir Valstybinį patentų biurą ir patentinius patikėtinius, institucijas, teikiančias specializuotas techninės informacijos paslaugas, verslo paramos organizacijas. Turėdami ryškesnę valstybės paramą, šie technologijų perdavimo proceso nariai galėtų gerokai praplėsti ar efektyviau vykdyti savo funkcijas teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rinkų prognozes, įvertinti intelektinį turtą, t.y. daryti visa tai, kuo užsiima tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.
Sėkmingai realizuodama inovacijų politiką, valstybė sykiu kompleksiškai sprendžia ir mokslo bei studijų, technologijų skatinimo, švietimo, informacijos, komunikacijos ir kitas problemas. Pirmasis veiksmų planas turėtų tapti kiekvieno sprendimus priimančio Lietuvos valdininko parankine knyga.
IV. Informacinių technologijų programa Europos Sąjungoje
Europos Sąjungoje ne tik abstrakčiai kalbama apie inovacijas, bet ir kuriamos į konkrečias sritis orientuotos programos. Čia toliau pateikiama trumpa informacinių technologijų programos ESPRIT apžvalga. Naujų informacinių technologijų (toliau - IT) programa ESPRIT yra sudėtinė mokslo ir plėtros (toliau - MP) projektų bei technologijų diegimo programa. Jai vadovauja Europos Komisijos trečiasis Generalinis direktoratas (pramonė) (DG III, European Commission).
Informacinės technologijos labai svarbios visoms pramonės šakoms: jos naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia bendrovių verslo plėtojimo būdus. IT reikalingos ir tarptautinėms korporacijoms, ir mažoms įmonėms, siekiančioms įsitvirtinti pasaulinėse rinkose. Taigi Europos sėkmė priklauso nuo IT pramonės įmonių teikiamų atitinkamų produktų bei paslaugų ir nuo IT diegimo Europos pramonėje.
Kaip veikia ESPRIT?
ESPRIT - tai viena iš specialiųjų Europos Sąjungos Ketvirtosios
ńźą÷ąņü šåōåšąņ
1 2 3 4 5 6 ... ļīńėåäķ’’
