Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
Informacinių inovacijų įdiegimo strategija ir taktika
(kursinis darbas)
Vilnius, 1998
Turinys:
Anotacijos (lietuvių ir anglų kalbomis) 3
1. Įvadas 5
2. Inovacijų reikšmė 6
3. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu. Tendencijos Europos Sąjungoje 7
4. Inovacinių technologijų programa ESPRIT 12
5. Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos aktualijos 16
6. Ivados 22
7. Literatūros sąrašas 23
8. Priedai 24
Anotacija
Kursinio darbo tikslas buvo išnagrinėti informacinių inovacijų įdiegimo aspektus, problemas, aptarti būdus ir nušviesti bendras vystymosi tendencijas šioje srityje.
Kursiniame darbe pateikiama informacinių inovacijų analizė, apibrėžimas, jų vieta kitų inovacijų tarpe. Išnagrinėtos bendros tendencijos Europoje informacinių inovacijų vystymo srityje, taip pat pateikta trumpa konkrečios programos apžvalga su prioritetinėmis sritimis ir konkrečiu jų finansavimo planu. Apžvelgiant tendencijas Europoje buvo stengiamasi akcentuoti tai, kas gali būti labiausiai aktualu Lietuvai. Žinia, kad ne visos Europoje sprendžiamos problemos jau atėjo iki mūsų. O kai kurios, kurias mes sprendžiame dabar, Europoje buvo išspręstos jau anksčiau. Dėl šios priežasties kursiniame darbe taip plačiai aptarti Europos Sąjungos institucijų darbai. Ir galiausiai pabandyta panagrinėti šiuo metu vykstančias inovacijas vienoje iš informacinių inovacijų sričių (kaip standartinės) Lietuvoje.
Summary
The purpose of this work was to review aspects of implementing information innovations, their problems, make analysis of methods and throw a light on the current situation.
There are analysis of information innovations, definition, their place among other innovations. Common tendencies in implementing Europes information innovations are listed in this work too. Here youll find short review of concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan listed. When making review of basic tendencies in Europe the main attention was paid to most actual of them for Lithuania. Its known that not all problems, actual for EU, are important for us too (they didnt come yet). And some of them, which are already solved in EU, are very actual for us now. That;s why so great attention was paid to works of EU institutions. Finally, it was made attempt to review current Lithuanias innovations problems in small group of information innovations (this small group was taken for example as common).
I. Įvadas
Prieš pradedant nagrinėti informacinių inovacijų įdiegimo strategiją ir taktiką reiktų apsibrėžti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai jų tarpe priklauso informacinės inovacijos, ką vadiname informacinėmis inovacijomis.
Įvairūs šaltiniai siūlo įvairius inovacijų apibrėžimus, vieni jų konkretesni, kiti - labai abstraktūs, bet visur pačia bendrąja prasme inovacijos suprantamos kaip naujų, iki tol nebuvusių dalykų išradimas ir įdiegimas. Iki šiol ginčijamasi inovacijos turėtų būti suprantamos kaip naujos technologijos, kaip konkretus rezultatas (gaminys, įrenginys ir pan.) ar kaip naujų dalykų įdiegimo procesas. Šiame darbe inovacijos (konkrečiai - informacinės inovacijos) bus traktuojamos kaip jau žinomas, išrastas, turimas rezultatas - ir didžiausias dėmesys skiriamas šių inovacijų pritaikymo būdams ir problemoms aptarti.
Informacinėms inovacijoms kitų inovacijų tarpe pastaruoju metu tenka vis didesnis dėmesys ir vaidmuo, jos tampa viena iš sparčiausiai besivystančių sričių. Kaip informacinės inovacijos šiame darbe bus suprantamos visos inovacijos, skirtos duomenų perdavimo ir apdorojimo efektyvumui pagerinti. Į šių inovacijų tarpą patenka visa didžiulė kompiuterinės technikos grupė, taip pat nemaža dalis elektronikos srityje sukuriamų gaminių. Informacinės inovacijos priklauso techninių-technologinių inovacijų grupei. Tai didžiausią praktinę reikšmę turinčių ir labiausiai paplitusių inovacijų grupė. Tai grupė, kuriai priklausančios inovacijos, yra labiausiai apčiuopiamos ir būtent šiai grupei sukurti ir taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai, šiai grupei inovacijų skiriamos didžiausios įvairių fondų lėšos.
II. Inovacijų reikšmė
Inovacijų pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas maža kam kelia abejonių. Kiekvienas naujas išradimas, leidžiantis patobulinti ir pagerinti mus supančią aplinką iš pat pradžių sutinkamas labai optimistiškai. Bet kokia inovacija neša savyje tokias teigamas pasekmes:
leidžia plėsti, gerinti mokslinę bazę, kuri buvo naudota šiai inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;
kyla mokslinių darbuotojų (inovacijos autorių) kvalifikacija ir didėja jų patirtis;
bent kuriam laikui atkreipia visuomenės dėmesį į šios inovacijos pagalba sprendžiamą ar išspręstą problemą (o dažniausiai, kaip rodo praktika, inovacijos vis dėlto problemų pilnai neišsprendžia, o jei ir išsprendžia, tai akivaizdžiau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios labiau užslėptos, problemos);
inovacijos autorius atsiduria dėmesio centre, tokiu būdu skatinami kažką panašaus pasiekti ir kiti potencialūs inovacijų kūrėjai;
sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui įvairias inovacijos įdiegimo stadijas vykdančių institucijų, tokiu būdu atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali iššaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejančiose (pavyzdžiui - organizacinėje, juridinėje) srityse;
Atkreipkite dėmesį, kad visus šiuos privalumus turi dar neįdiegta, galbūt netgi dar juridiškai neapiforminta inovacija. Inovacijos vertė nepalyginamai išauga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip bebūtų gaila, bet iki praktinio pritaikymo stadijos ateina tik labai nedidelė dalis inovacijų.
Praktiškai pritaikyta inovacija papildomai įgyja dar tokius privalumus:
atneša firmai (įmonei, organizacijai) daugiau ar mažiau matomą ekonominę naudą;
gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje), pažymėtina, kad be kartas nuo karto realizuojamų inovacinių sprendimų firma negali išsilaikyti ir įsitvirtinti rinkoje;
inovacija, kaip taisyklė, neša savyje firmos tiekiamos produkcijos kokybės gerinimą ar kainos mažinimą, dėl ko išlošia galutinis vartotojas;
paskatina kitų firmų-konkurentų inovacijų paiešką ir diegimą ir pan.
Iš vienos pusės inovacijų reikšmę sunku pervertinti, tačiau iš kitos pusės iškyla labai nemažas pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines pažiūras šiuo klausimu - prasideda aklas inovacinių sistemų kopijavimas, neatsižvelgiant į konkrečias ekonomines sąlygas, kas beveik visiškai panaikina aukščiau išvardintus praktiškai pritaikytos inovacijos privalumus.
III. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu. Tendencijos Europos Sąjungoje
1996 m. lapkričio 20 d. Europos Komisija priėmė Pirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą (The First Action Plan for Innovation in Europe)
ńźą÷ąņü šåōåšąņ
1 2 3 4 ... ļīńėåäķ’’
